Continue To Collection

Continue To Collection

Estijai pavyko pertvarkyti dideles vaikų globos įstaigas į mažesnius, labiau vaikų gerovę, saugumą ir individualų dėmesį užtikrinančius vadinamuosius šeimos namus, kuriuose vienu metu gali gyventi ne daugiau kaip 6 vaikai. Tai buvo nuosekli Estijos socialinių reikalų ministerijos iniciatyva, kurios metu vadovautasi SOS vaikų kaimų modelio metodologija, ieškota namų vaikų apgyvendinimui įprastose kaimynystėse butuose arba individualiuose namuose, taip pat daug dėmesio skirta tinkamų profesionalių socialinių darbuotojų paieškai ir parengimui.

Suomijoje esantys vaikų namai, į kuriuos vaikai patenka dėl probleminio tėvų ar savo pačių elgesio, užtikrina saugią ir sveiką aplinką, o šeimai teikiamos kompleksinės paslaugos ženkliai padidina galimybę vaikui ilgainiui ir vėl grįžti gyventi su tėvais. Tai šalyje pavyko pasiekus, jog socialinio darbuotojo profesija būtų gerai atlyginama ir prestižinė, reikalaujanti specialaus išsilavinimo ir sertifikavimo, o didelės vaikų institucijos buvo paverstos jaukiais namais, kur vienu metu gyvena ne daugiau kaip 7 vaikai.

Estija - vienintelė valstybė pasaulyje, sudaranti galimybę savo piliečiams tiek nacionaliniuose, tiek regioniniuose rinkimuose balsuoti internetu. Nors rinkėjų aktyvumo ši galimybė ženkliai neišaugino, ja gana aktyviai naudojasi anksčiau nebalsavę ir kitose pasaulio šalyse gyvenantys estai. Žurnalistė domisi, ar internetinis balsavimas būtų pritaikomas Lietuvoje.

Austrija ženkliai padidino gyventojų aktyvumą rinkimuose, suteikdama galimybę juose balsuoti piliečiams nuo 16 metų. Po parlamente įvykusių diskusijų bei konsultacijų su visomis suinteresuotomis pusėmis, įstatymų leidėjas priėmė amžiaus cenzą mažinantį įstatymą. Šis sprendimas taip pat padidino jaunimo susidomėjimą politika. Straipsnyje svarstoma, ar tokia reforma galėtų būti įgyvendinta Lietuvoje.

Belgijoje rinkėjų aktyvumas siekia net 90 proc. Tai pavyko įvedus privalomą visų piliečių balsavimą rinkimuose.

Ukmergės rajono Tulpiakiemio kaime beveik nebeliko bedarbių, sumažėjo ir socialinės rizikos šeimų. Tai pavyko pasiekti per pastaruosius trejus metus, kai kaimelyje pradėjo veikti "Užimtumo namai", vadovaujami socialinės darbuotojos. Jos komanda aktyviai ieško rankinio nekvalifikuoto darbo poreikio rinkoje ir pasirūpina, kad darbas pas žmones atvažiuotų pats ir nereikėtų niekur vykti.

Nėščiųjų ir neseniai gimdžiusių moterų emocinė sveikata Suomijoje, Danijoje ir Estijoje yra kur kas geresnės būklės nei Lietuvoje. Tą lemia nėščiąsias ir gimdyves prižiūrinčių profesionalų pasiruošimas užduoti taiklius ir reikalingus klausimus, gebėjimas identifikuoti, kam reikia pagalbos.

Naujai statomas kvartalas netoli Antverpeno gyventojus aprūpina tvaria ir šiuo metu pigesne, nei esanti rinkoje. energija - dalis jos yra perkama iš gretimai esančios gamyklos, kuri - jei neturėtų, kur tos energijos dėti - tiesiog išmestų ją į orą, kita dalis - iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai pasiekta gyventojams susibūrus į šilumos kooperatyvą, keliantį tikslą investuoti į atsinaujinančią energetiką ir pirkti tik perteklinę energiją iš gamyklų.

Perėjimas iš sausinimu grįsto žemės ūkio į pelnininkystę užtikrina prarastos ekosistemos atkūrimą ir mažesnį anglies dvideginio išmetimą. Tai pavyko viename Vokietijos ekspertimentiniame ūkyje, kuris, nors dar nėra pelningas, bet gali tapti ateities ūkininkavimo modeliu ir ūkiais, kurie augins biokurą ar šiltinimo bei statybų medžiagas, o tai aktualu, nes Vokietija užsibrėžusi atkurti nemažą dalį iš 94 proc. visų nusausintų savo pelkynų.

Vokietijos gyventojai asmeninį automobilį mielai keitė į visuomeninį transportą, taip sumažindami degalų vartojimą ir žalingą transporto poveikį gamtai. Kad geros kokybės viešoji paslauga gali paskatinti gyventojus keisti kasdienius įpročius - parodė devynis eurus kainuojančio mėnesinio viešojo transporto bilieto eksperimentas, kurį laiką leidęs visiems, įsigijusiems bilietą, vien su juo visą mėnesį keliauti į visas eksperimento teritorijos zonas ir įvairiomis viešojo transporto priemonėmis.

Naujai statomas kvartalas netoli Antverpeno gyventojus aprūpina tvaria ir šiuo metu pigesne, nei esanti rinkoje. energija - dalis jos yra perkama iš gretimai esančios gamyklos, kuri - jei neturėtų, kur tos energijos dėti - tiesiog išmestų ją į orą, kita dalis - iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tai pasiekta gyventojams susibūrus į šilumos kooperatyvą, keliantį tikslą investuoti į atsinaujinančią energetiką ir pirkti tik perteklinę energiją iš gamyklų.

Maistą gaminti mėgstantys migrantai sklandžiai integruojasi į Belgijos visuomenę, nes jiems padeda pripažintas ir garsus virtuvės šefas. 4 mėnesius jis moko atvykėlius virtuvės meistriškumo, interpretuoja tradicinę migrantų virtuvę kartu kurdamas naujus patiekalus, dalį apmokytųjų paskui įdarbina pats arba išleidžia į darbo rinką, kur jie tampa geidžiamais darbuotojais kituose restoranuose ir maisto įstaigose.

Šildymo sąskaitos vieno Alytaus daugiabučio gyventojams sumažėjo iki trijų kartų. Tai pavyko gyventojų bendruomenei centrinio šildymo sistemą pakeitus geoterminiu.

Dalies Birštono gyventojų sąskaitos už šildymą yra vienos mažiausių Lietuvoje. Rezidentai suvartoja kur kas mažiau šilumos energijos, o tai pavyko renovavus apie pusę visų renovuotinų energetiškai neefektyvių statinių mieste.

8 iš 10 švedų vyrų naudojasi vaiko priežiūros atostogomis. To pavyko pasiekti nustačius 3 mėn neperleidžiamų atostogų dienų normą. Jomis nepasinaudojus, vaiko priežiūros atostogų trukmė trumpėja. Ar galėtų iš švedų pasimokyti Lietuva, siekianti kuo anksčiau grąžinti mamas į darbo rinką?

Joniškis per mažiau nei metus beveik dvigubai sumažino ilgalaikį nedarbą. Individualios konsultacijos su darbo neturinčiais žmonėmis, susitikimai su potencialiais darbdaviais, įvairių socialinių paslaugų pritaikymas sudarant geriausias sąlygas dirbti - lėmė, kad šimtai joniškiečių vėl tapo dirbančiais ir užsidirbančiais savo pragyvenimui.

Telšiuose ir Kelmėje nebėra nė vieno vaiko, kuris augtų vaikų globos namuose - visi globojami šeimose namų aplinkoje; Elektrėnuose taip pat nebėra didelių vaikų globos namų - liko mažesni ir jaukesni bendruomeniniai namai. Savivaldybių parūpintos finansinės paskatos globėjams ir bendradarbiavimas su bendruomene padėjo užtikrinti, kad neliktų nė vieno vaiko, neturinčio namų.

Per COVID-19 pandemiją privati Demokratinė mokykla viena pirmųjų Lietuvoje sugrąžino vaikus į klases ir sugebėjo užtikrinti itin mažą sergamumą. Mokyklos bendruomenei tai pavyko perkeliant dalį ugdymo į lauko klases, reguliuojant vaikų srautus ir plačiai taikant testavimą. Ar gali Demokratinės mokyklos pandemijos valdymo strategija būti pritaikyta ir kitose Lietuvos mokyklose?

Švedijoje sparčiai nuo automobilių su vidaus degimo varikliais perenama prie elektromobilių. Tam padėjo mokesčių didinimas, premijos ir subsidijos infrastruktūrai. Ar Lietuva turėtų ko pasimokyti?

Vakcinacijos nuo COVID-19 sertifikatai, padėję valdyti žmonių srautus ir sumažinti užsikrėtimo virusu riziką, Belgijoje yra siunčiami paštu. Žurnalistai domisi, ar Belgijos praktiką galima būtų pritaikyti Lietuvoje, kur prieiga prie sertifikatų tuomet vis dar buvo komplikuota.

Norvegija gali pasigirti pakankamai sklandžia migrantų integracija, o iš jos patirties galėtų pasimokyti ir didesnį migrantų skaičių priėmusi Lietuva. Norvegijos sėkmės formulėje - kalbos įgūdžių lavinimas, parama ieškant darbo ar pradėjus dirbti ir didesnis integracijos politikos nuoseklumas tiek nacionaliniu, tiek vietiniu valdžios lygmeniu. Ekspertai teigia, kad visa tai gali veikti ir Lietuvoje.

Neteisėtai sieną kertančių migrantų srautą, atkeliavusį iš Rusijos pusės, 2015 m. patyrusi Suomija rado būdą suvaldyti situaciją - srautas išseko, o migrantų apgyvendinimo bei integracijos politika pradėta įgyvendinti bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir vietos bendruomenėmis. Taip pat aukščiausiu lygiu komunikuota su Rusija. Neteisėtos migracijos srautas Suomijoje buvo panašus kaip 2021 m. Lietuvoje - kokią patirtį galėtume perimti?

Drastiškas leidžiamo maksimalaus automobilių eismo greičio sumažinimas iki 30 km/h Briuselyje panašu, kad jau duoda rezultatų - per pirmąjį ketvirtį fiksuota net penktadaliu mažiau eismo įvykių. Didžioji dalis eismo įvykių, įskaitant ir tragiškų pasibaigiančių, įvyksta dėl pasirinkto nesaugaus greičio, dėl to eismo lėtinimas padeda sumažinti jų skaičių. Ar tai būtų tinkamas sprendimas ir Lietuvai?

Vokietijoje jaunimo nedarbas yra itin žemas, nes šalyje skatinamas ankstyvas įsiliejimas į darbo rinką - universitetai, kolegijos, profesinio rengimo centrai siūlo programas, kurių metu dalį laiko studijuoji, o kitą - skiri dirbti su specialybe susijusį darbą.

Jaunimo nedarbo riziką Nyderlandai sprendžia suteikdami lengvatas ir lengvatines studijų paskolas dirbančiam studijuojančiam jaunimui. Svarstoma, ar ir Lietuvoje galėtų veikti panaši sistema.